Banko-yaki tradicinė japoniška keramika

Banko-yaki tradicinė japoniška keramika idealiai tinkanti žaliai arbatai ruošti

Banko yaki (jap. k. 萬古焼) tradicinė japoniška keramika kildinama iš Yokkaichi miesto, Mie prefektūroje. Todėl dažnai dar yra vadinama Yokkaichi banko-yaki. Tai yra ypatingai populiari keramikos rūšis Japonijoje iš kurios gaminami įvairiausi gaminiai – maisto gamybai skirti indai, arbatinukai, sakės  taurelės, vazos, bonsai indai ir t.t. Banko-yaki užima net 80% maisto gamybai skirtų virtuvės indų rinkos. Populiarumo paslaptis glūdi tame, jog ši keramikos rūšis yra nepaprastai atspari aukštai temperatūrai, puikiai išlaiko šilumą, todėl idealiai tinka puodams kurie yra naudojami ant atviros ugnies. Taip pat žaliai arbatai ruošti skirti banko-yaki arbatinukai pasižymi ypatingomis savybėmis apie kurias plačiau sužinosite šio straipsnio pabaigoje.

Rudas arbatinukas 0

Istorikai teigia, kad pirmasis, prieš maždaug 260 metų  banko-yaki pradėjo gaminti prekybininkas – keramikas Rouzan Nunami. Nunami buvo viena iš klestinčių šeimų Yokkaichi apylinkėse, kuri vertėsi keramikos indų prekyba. Nunami savo ruožtu ne tik buvo puikus verslininkas, tačiau puikiai išmanė arbatos ceremonijos paslaptis. Gerai išmanydamas produkciją, kuria prekiavo, laikui bėgant jis pats ryžosi kepti savitą keramiką. Nunami gyveno tuo metu kai Japonija dėl vidinių sprendimų buvo save izoliavusi nuo likusio pasaulio. Dėl šios priežasties jis nežinojo ir galėjo tik įsivaizduoti kokie indai galėtų būti populiarūs užjūrio šalyse. Būdamas prekybininku jis galvojo ne tik apie vidinę Japonijos rinką, bet ir apie tarptautinės prekybos galimybes. Įsivaizduodamas užsienio šalis, Nunami sukūrė to meto Japonijoje egzotišką keramikos stilių, kurį pavadino banko-yaki. Šiems gaminiams žymėti nusprendė naudoti banko fueki antspaudą kurio reikšmė tarsi turėjo atspindėti inovatyvaus keramiko troškimus. Banko reiškė parduotuvės pavadinimą, o fueki žodis „amžinai nesikeičiantis“.  Taigi Nunami tarsi linkėjo naujai atrastai keramikos rūšiai amžino klestėjimo.

Nunami keramikos gamybos paslapčių mokėsi iš Kyo-yaki stiliaus atstovo, žymaus keramiko Kenzan Ogata. Ogata yra vienas iškiliausių ir svarbiausių asmenų Japonijos keramikos istorijoje. Tačiau banko-yaki gamyba dar ankstyvame stiliaus formavimosi etape buvo laikinai sustabdyta dėl Rouzan Nunami mirties. Visgi, prabėgus 30 metų Rouzan broliai Yusetsu ir Senshu nusprendė atgaivinti banko-yaki keramikos gamybą. Yusetsu garsėjo kaip puikus medinių dirbinių meistras, o Senshu pasižymėjo inovatyvia mąstysena. Sujungę jėgas broliai puikiai išnaudojo vienas kito stipriąsias savybes.

Rudas arbatinukas 3

Banko-yaki keramika tam tikra prasme atsirado itin tinkamu laiku. Edo laikotarpio (1603-1868) pabaigoje Japonijoje labai stipriai išaugo žaliai arbatai skirtų indų paklausa. Išaugusi paklausa pirmiausiai sietina su tuo, jog vis daugiau ir daugiau žmonių pradėjo gerti žalią arbatą, jeigu tiksliau, tai sencha arbatą. Ilgus metus arbata buvo finansiškai įkandama tik kilmingųjų ar turtingų žmonių sluoksniui, kurie savo ruožtu mėgo naudoti žalios arbatos matcha miltelius. Yusetsu ir Senshu ištobulinta arbatinukų gamybos technika ir pati mintis, kad arbatžolės lapus galima plikyti gražios formos arbatinukuose tapo dideliu banko-yaki pranašumu lyginant su kitomis keramikos rūšimis.

Banko-yaki kaip ir kitos keramikos rūšys per kelis šimtmečius išgyveno klestėjimo ir užmaršties laikus. Meiji epochos (1868-1912) pradžioje banko-yaki keramika buvo nustumta į antrą planą, kadangi kitiems keramikams pavyko įsisavinti pavogtą  gamybos  technologiją. Laikui bėgant dėl itin stiprios konkurencijos ir perprodukcijos sumažėjo jos populiarumas. Visgi  apie 1911 metus Torajiro Mizutani pavyko išrasti naują keramikos gamybos techniką vadinamą hanjiki kuri sietina su banko-yaki gamybos principais. Hanjiki reiškia pusiau keramiką pusiau porcelianą. Tad hanjiki pasižymi keramikos ir porceliano savybėmis. Ši keramika yra stipresnė nei tiesiog porcelianas ir tinka didesnių indų gamybai.  Be to, labai gražios tapybos spalvos. Hanjiki tarsi iš naujo atgaivino banko-yaki keramiką kuri vėl netruko išpopuliarėti visoje Japonijoje.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Kodėl banko-yaki ypač tinka žaliai arbatai ruošti?

Banko-yaki arbatinukai yra gaminami iš molio, kurio sudėtyje daug geležies. Kuomet degimo metu geležis jungiasi su deguonimi gaunasi nuostabūs subtilūs atspalviai.  Priklausomai nuo deguonies kiekio krosnyse ir geležies junginių molyje spalva gali keistis nuo raudonai oranžinės iki sodriai raudonos. Kita vertus jeigu deguonies yra mažiau molis įgauna tamsiai raudonai rudą spalvą.

Be to, banko arbatinukai nuo seniausių laikų ypač vertinami arbatos ceremonijos meistrų tarpe. Ekspertų nuomone indai degti iš šio molio geriau atskleidžia japoniškos žalios arbatos savybes. Moksliškai buvo nustatyta, kad geležis, kuri yra molyje, plikymo metu reaguoja su arbatoje esančiais taninais ir tai lemia geresnes skonines savybes, kadangi sumažina kartumą. Dėl šios priežasties arbata yra švelnesnio subtilesnio skonio.

Kitas banko-yaki arbatinukų požymis yra  gražus spalvos blizgesys. Laikui bėgant kasdien naudojamas arbatinuko paviršius įgauna gilesnius atspalvius. Su metais arbatinukas tarsi subręsta ir atrodo vis gražesnis, subtilesnis. Blizgesys atsiranda natūraliai dėl to, kad liečiame rankomis (natūralūs žmogaus organizmo aliejai) ir dėl plikymo metu iš arbatos išsiskiriančių medžiagų. Banko-yaki arbatinukai neturi glazūros, todėl minėti veiksniai tiesiogiai veikia indo paviršių (venkite arbatinuką plauti su muilu ir pernelyg stipriai šluostyti).

Metams bėgant pastoviai naudojamas banko-yaki arbatinukas tampa vis gražesnis, atsiranda savitarpio ryšys su arbatinuko šeimininku. Nuolatinis virsmas į kažką gražesnio ir tobulesnio sukuria unikalų stiprų emocinį ryšį. Banko-yaki arbatinukas nėra tik paprastas daiktas, tai tarsi dalelė Jūsų.

Žymos: , , , ,
0