Mūsų draugai

VDU Japonistikos klubas Hashi

 ---

 ---

Japoniško maisto restoranas

 ---

Japonija.lt Daugiau informacijos
Krepšelis tuščias
 
Žaliaarbata.lt siūloma tik 100% Japoniška, 100% rūšinė, 100% pirmo skynimo žalia arbata.

Žymių archyvas:

Arbatos kelias į Europą

žalios arbatos kelias į Europą

Remiantis rašytiniais šaltiniais arbata į Europą atkeliavo 16 amžiuje. 1559 metais dominikonų misionieriai Portugalijos karaliui rašė:

Kinijos kilmingose šeimose apsilankius vienam ar keletui svečių yra vaišinama gėrimu vadinamu cha (lietuviškas tarimas “čia”). Cha  yra truputį kartoko skonio pagaminta iš tam tikrų gydomąsias savybes turinčių augalų mišinio.

Pirmieji portugalai į Kiniją atvyko 1516 metais, o 1557 metais gavo leidimą gyventi Makao saloje. Portugalija pirmoji iš Europos valstybių užmezgė prekybinius ryšius su Kinija. Be to, įdomu paminėti, kad būtent portugalai 1543 metais atvykę į Japonijos Tanegashima salą atgabeno pirmuosius šaunamuosius ginklus užtaisomus paraku. Europa “dovanojo” šaunamuosius ginklus, o Azija “arbatą”.

Kadangi portugalai labai aktyviai prekiavo rytų Azijoje, natūralu, kad jie pirmieji susipažino su tų kraštų tradiciniais gėrimais tame tarpe ir arbata vadinama “čia.”

Visgi didžioji arbatos kelionė į Europą prasidėjo maždaug šimtmečiu vėliau. 17 amžiuje portugalai prarado turėtas galias, o į rytų Indiją ir Aziją kelius pramynė naujosios galybės: Anglija ir Olandija. Olandijos Rytų Indijos Kampanija ypač skatino ir kūrė prekybinius ryšius su Java sala, Kinija ir Japonija. 1600 metais Olandijos laivas De Liefde prisišvartuoja dabartinės Oita prefektūros Usuki miesto pakrantėje ir taip prasideda oficialūs Japonijos ir Olandijos diplomatiniai prekybiniai santykiai kurie su pertrūkiais sėkmingi plėtojami jau daugiau nei 400 metų.

Olandijos Rytų Indijos kompanijos laivai pirmąsias arbatos partijas atgabeno į Amsterdamo uostą iš kurio arbata pasklido į kitas Europos valstybes: apie 1635 m Prancūzijoje, o 1650 metus Vokietijoje ir  Anglijoje. Verta pažymėti, kad tik Anglijos aukštuomenė ir karališkoji šeima arbatą gerdavo su cukrumi, kitose Europos valstybėse arbata vartota be cukraus. Kodėl? Tuo metu cukrus buvo ne ką mažesnė prabangos prekė nei arbata. Aukštuomenė visuomet žavėjosi prabangiais ir išskirtiniais dalykais, tad cukraus naudojimas arbatai gerti reiškė ypatingą statusą ir prabangą. Visgi arbata nesugebėjo taip smarkiai paplisti Prancūzijoje ir Vokietijoje, bei pakeisti šių šalių nacionalinių gėrimų vyno ir alaus.

Rytinėje Europos dalyje, Rusijos imperijoje, arbata atkeliavo azijietiškos kilmės etninių grupių dėka. Rusiškai arbata vadinama čaij ir skamba labai panašiai kaip ir kiniškas bei japoniškas arbatos tarimas “čia”. Taip yra todėl, kad arbata į Rusiją atkeliavo iš šiaurės Kinijos per Mongoliją ir Sibirą. Kitose šalyse arbata tariama remiantis  pietų Kinijos dialektu. Tad remiantis  lingvistine analize galima teigti, kad į “tea” arbatos tarimą naudojančias šalis arbata atvyko  jūros keliu iš pietinės Kinijos.

O kaip yra su lietuvių kalbos žodžiu arbata? Žodis arbata atkeliavo iš lenkų kalbos herbata, savo ruožtu kilusio iš lotyniško herba thea (vaistažolių arbata), savo sudėtyje irgi turinčio dėmenį “tea”.

Beje tik Pietų Amerikoje arbatos pavadinimas nesusijęs su anksčiau paminėtais žodžiais. Stimuliuojantis užpilas matė čia jau buvo vartojamas seniau nei atvežta mums žinoma arbata. Dabar įvairiose Pietų Amerikos vietose bet kuri arbata yra vadinama mate.

Žymos: , , , , , ,

Arbatos gamybos procesas

arbatos gamyba

Kad žalioji arbata būtų skani ir išlaikytų visas gerąsias savo savybes, jos paruošimas pereina per kelis etapus. Tik taip išlaikomos arbatos lapelyje esančios veikliosios medžiagos ir vitaminai.

SKYNIMAS

Žaliosios arbatos lapeliai skinami kiekvienais metais nuo balandžio vidurio iki gegužės pradžios. Per keletą valandų po skynimo jie yra nuvežami į fabriką.

2. Garinimas

Kruopščiai atrinkti lapeliai yra garinami aukštos temperatūros garuose. Šiuo procesu yra sustabdoma oksidacija, lapeliai išlaiko savo žalią spalvą ir visas maistingąsias medžiagas.

3. Smulkinimas

Šiame etape arbatžolių lapeliai susmulkinami.

4. Džiovinimas

Į besisukančias talpas supilami susmulkinti arbatos lapeliai. Šioje mašinoje lapeliai dar šiek tiek susmulkinami ir išdžiovinami. Po šio proceso visos arbatoje esančios medžiagos ir vitaminai lengvai išsiskiria vandenyje. Dėl to ruošiant arbatą jau po 3 minučių ją galima nukošti.

Žymos: , , , ,

Japoniškos žalios arbatos istorija

žalios arbatos istorija

Žalia arbata (jap. k. vadinama riokučia (ryokucha 緑茶)) yra neatsiejama Japonijos kultūros dalis. Visame pasaulyje japoniška žalia arbata yra itin aukštai vertinama tiek paprastų vartotojų tiek ir arbatos profesionalų bei įvairių sričių mokslininkų ne tik dėl savo skonio, aromato, natūralios sodriai žalios spalvos, bet ir šioje arbatoje esančių daugybės žmogaus organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Žalia arbata yra tikriausias sveikatos šaltinis.

Žalia arbata dažnai yra vadinama tiesiog „japoniška arbata“ (nihoncha 日本茶) nors istoriškai ji pradėta auginti Kinijoje Song dinastijos laikais. Žalia arbata kaip ir daugelis kitų kultūros, maisto raciono ir pan. elementų į Japoniją atkeliavo iš Kinijos. 12 amžiuje pirmąją žalią arbatą į Japoniją atvežė budistų dvasininkas Myoan Eisai (明菴栄西) ir pristatė ją Zen Budizmo Rinzai mokyklos dvasininkams bei pasekėjams. Tuo metu žalia arbata vertinta kaip vaistai ir buvo prieinama tik kilmingiesiems. Įdomu pastebėti ir tai, jog siekdami pajusti tikrąjį nušvitimą zen budizmo vienuoliai atlikdami meditaciją zazen kaip pagalbinę priemonę, padedančią sužadinti ir išryškinti visus penkis jausminius pojūčius, vartojo žalią arbatą. Dėl šios priežasties Japonijoje istoriškai yra išlikęs ypatingai glaudus tarpusavio ryšys tarp žalios arbatos ir zen filosofijos. Turbūt daugelis iš jūsų esate girdėję apie paslaptingąją žalios arbatos ceremoniją, kuri yra geriausias to pavyzdys.

Pačioje pradžioje žalioji arbata dar kitaip vadinama sencha būdavo paruošiama labai paprastai. Žalios arbatos lapeliai būdavo tiesiog verdami vandenyje. Kitas paruošimo būdas sietinas su arbatos ceremonijai naudojamų žalios arbatos miltelių macha paruošimu. Išdžiovinti arbatos lapai būdavo sutrinami akmeniu ir taip gaunami žalios arbatos milteliai macha.

Kaip ir minėta anksčiau, prieš 900 metų žalia arbata galėjo mėgautis tik išrinktieji – Japonijos visuomenės kilmingieji arba ypatingai turtingi japonai. Žalia arbata vartota nuovargiui pašalinti, padėti organizmui atsistatyti bei kaip gyvybingumo šaltinis. Vėliau tobulėjant žalios arbatos auginimo ir paruošimo technologijoms šis sveikatos šaltinis tapo prieinamas kareivių, vadinamų bushi (武士), klasės atstovams. Dar vėliau žalioji arbata netruko paplisti ir paprastų japonų tarpe. Šiuolaikiniame žalios arbatos paruošimo procese yra pasitelkiami arbatos garinimo ir minkymo gamybiniai procesai, todėl arbatos nereikia virinti kaip prieš 900 metų. Pakanka sudžiovintus arbatos lapelius užpilti karštu vandeniu ir Jūs galite mėgautis nuostabiu gamtos dovanojamu skoniu.

Pati žalioji arbata Japonijoje pradėta auginti prieš 900 metų Kyushu saloje. Sakoma kad pirmaisiais žalios arbatos medžiais buvo apsodinta visa Sefuri kalno (aukštis 1055 metrai) papėdė.

Šiuo metu žalia arbata yra auginama ne tik Japonijoje, bet ir Kinijoje, Indonezijoje bei Vietname, tačiau japoniška žalia arbata yra išskirtinė savo kokybe bei maistinėmis savybėmis. Beje, tarp visų pasaulyje suvartojamų arbatų, žalia arbata šiuo metu sudaro apie 20 procentų. Kiekvieno produkto skonis itin stipriai priklauso kokioje gamtinių sąlygų aplinkoje augo vienas ar kitas augalas. Būtent todėl labai stipriai skiriasi japoniškų ryžių, žalios arbatos ir kitų produktų skonis lyginant su kitų šalių produkciją. Kitas svarbus aspektas yra tas, jog skiriasi japoniškos ir kitose šalyse užaugintos žalios arbatos paruošimo bei pats gamybos procesas.

Linkėtume kiekvienam atrasti “savo” žalią arbata.

Žymos: , , , , ,