Mūsų draugai

VDU Japonistikos klubas Hashi

 ---

 ---

Japoniško maisto restoranas

 ---

Japonija.lt Daugiau informacijos
Krepšelis tuščias
 
Žaliaarbata.lt siūloma tik 100% Japoniška, 100% rūšinė, 100% pirmo skynimo žalia arbata.

Žymių archyvas:

Banko-yaki tradicinė japoniška keramika

Banko-yaki tradicinė japoniška keramika idealiai tinkanti žaliai arbatai ruošti

Banko yaki (jap. k. 萬古焼) tradicinė japoniška keramika kildinama iš Yokkaichi miesto, Mie prefektūroje. Todėl dažnai dar yra vadinama Yokkaichi banko-yaki. Tai yra ypatingai populiari keramikos rūšis Japonijoje iš kurios gaminami įvairiausi gaminiai – maisto gamybai skirti indai, arbatinukai, sakės  taurelės, vazos, bonsai indai ir t.t. Banko-yaki užima net 80% maisto gamybai skirtų virtuvės indų rinkos. Populiarumo paslaptis glūdi tame, jog ši keramikos rūšis yra nepaprastai atspari aukštai temperatūrai, puikiai išlaiko šilumą, todėl idealiai tinka puodams kurie yra naudojami ant atviros ugnies. Taip pat žaliai arbatai ruošti skirti banko-yaki arbatinukai pasižymi ypatingomis savybėmis apie kurias plačiau sužinosite šio straipsnio pabaigoje.

Rudas arbatinukas 0

Istorikai teigia, kad pirmasis, prieš maždaug 260 metų  banko-yaki pradėjo gaminti prekybininkas – keramikas Rouzan Nunami. Nunami buvo viena iš klestinčių šeimų Yokkaichi apylinkėse, kuri vertėsi keramikos indų prekyba. Nunami savo ruožtu ne tik buvo puikus verslininkas, tačiau puikiai išmanė arbatos ceremonijos paslaptis. Gerai išmanydamas produkciją, kuria prekiavo, laikui bėgant jis pats ryžosi kepti savitą keramiką. Nunami gyveno tuo metu kai Japonija dėl vidinių sprendimų buvo save izoliavusi nuo likusio pasaulio. Dėl šios priežasties jis nežinojo ir galėjo tik įsivaizduoti kokie indai galėtų būti populiarūs užjūrio šalyse. Būdamas prekybininku jis galvojo ne tik apie vidinę Japonijos rinką, bet ir apie tarptautinės prekybos galimybes. Įsivaizduodamas užsienio šalis, Nunami sukūrė to meto Japonijoje egzotišką keramikos stilių, kurį pavadino banko-yaki. Šiems gaminiams žymėti nusprendė naudoti banko fueki antspaudą kurio reikšmė tarsi turėjo atspindėti inovatyvaus keramiko troškimus. Banko reiškė parduotuvės pavadinimą, o fueki žodis “amžinai nesikeičiantis”.  Taigi Nunami tarsi linkėjo naujai atrastai keramikos rūšiai amžino klestėjimo.

Nunami keramikos gamybos paslapčių mokėsi iš Kyo-yaki stiliaus atstovo, žymaus keramiko Kenzan Ogata. Ogata yra vienas iškiliausių ir svarbiausių asmenų Japonijos keramikos istorijoje. Tačiau banko-yaki gamyba dar ankstyvame stiliaus formavimosi etape buvo laikinai sustabdyta dėl Rouzan Nunami mirties. Visgi, prabėgus 30 metų Rouzan broliai Yusetsu ir Senshu nusprendė atgaivinti banko-yaki keramikos gamybą. Yusetsu garsėjo kaip puikus medinių dirbinių meistras, o Senshu pasižymėjo inovatyvia mąstysena. Sujungę jėgas broliai puikiai išnaudojo vienas kito stipriąsias savybes.

Rudas arbatinukas 3

Banko-yaki keramika tam tikra prasme atsirado itin tinkamu laiku. Edo laikotarpio (1603-1868) pabaigoje Japonijoje labai stipriai išaugo žaliai arbatai skirtų indų paklausa. Išaugusi paklausa pirmiausiai sietina su tuo, jog vis daugiau ir daugiau žmonių pradėjo gerti žalią arbatą, jeigu tiksliau, tai sencha arbatą. Ilgus metus arbata buvo finansiškai įkandama tik kilmingųjų ar turtingų žmonių sluoksniui, kurie savo ruožtu mėgo naudoti žalios arbatos matcha miltelius. Yusetsu ir Senshu ištobulinta arbatinukų gamybos technika ir pati mintis, kad arbatžolės lapus galima plikyti gražios formos arbatinukuose tapo dideliu banko-yaki pranašumu lyginant su kitomis keramikos rūšimis.

Banko-yaki kaip ir kitos keramikos rūšys per kelis šimtmečius išgyveno klestėjimo ir užmaršties laikus. Meiji epochos (1868-1912) pradžioje banko-yaki keramika buvo nustumta į antrą planą, kadangi kitiems keramikams pavyko įsisavinti pavogtą  gamybos  technologiją. Laikui bėgant dėl itin stiprios konkurencijos ir perprodukcijos sumažėjo jos populiarumas. Visgi  apie 1911 metus Torajiro Mizutani pavyko išrasti naują keramikos gamybos techniką vadinamą hanjiki kuri sietina su banko-yaki gamybos principais. Hanjiki reiškia pusiau keramiką pusiau porcelianą. Tad hanjiki pasižymi keramikos ir porceliano savybėmis. Ši keramika yra stipresnė nei tiesiog porcelianas ir tinka didesnių indų gamybai.  Be to, labai gražios tapybos spalvos. Hanjiki tarsi iš naujo atgaivino banko-yaki keramiką kuri vėl netruko išpopuliarėti visoje Japonijoje.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Kodėl banko-yaki ypač tinka žaliai arbatai ruošti?

Banko-yaki arbatinukai yra gaminami iš molio, kurio sudėtyje daug geležies. Kuomet degimo metu geležis jungiasi su deguonimi gaunasi nuostabūs subtilūs atspalviai.  Priklausomai nuo deguonies kiekio krosnyse ir geležies junginių molyje spalva gali keistis nuo raudonai oranžinės iki sodriai raudonos. Kita vertus jeigu deguonies yra mažiau molis įgauna tamsiai raudonai rudą spalvą.

Be to, banko arbatinukai nuo seniausių laikų ypač vertinami arbatos ceremonijos meistrų tarpe. Ekspertų nuomone indai degti iš šio molio geriau atskleidžia japoniškos žalios arbatos savybes. Moksliškai buvo nustatyta, kad geležis, kuri yra molyje, plikymo metu reaguoja su arbatoje esančiais taninais ir tai lemia geresnes skonines savybes, kadangi sumažina kartumą. Dėl šios priežasties arbata yra švelnesnio subtilesnio skonio.

Kitas banko-yaki arbatinukų požymis yra  gražus spalvos blizgesys. Laikui bėgant kasdien naudojamas arbatinuko paviršius įgauna gilesnius atspalvius. Su metais arbatinukas tarsi subręsta ir atrodo vis gražesnis, subtilesnis. Blizgesys atsiranda natūraliai dėl to, kad liečiame rankomis (natūralūs žmogaus organizmo aliejai) ir dėl plikymo metu iš arbatos išsiskiriančių medžiagų. Banko-yaki arbatinukai neturi glazūros, todėl minėti veiksniai tiesiogiai veikia indo paviršių (venkite arbatinuką plauti su muilu ir pernelyg stipriai šluostyti).

Metams bėgant pastoviai naudojamas banko-yaki arbatinukas tampa vis gražesnis, atsiranda savitarpio ryšys su arbatinuko šeimininku. Nuolatinis virsmas į kažką gražesnio ir tobulesnio sukuria unikalų stiprų emocinį ryšį. Banko-yaki arbatinukas nėra tik paprastas daiktas, tai tarsi dalelė Jūsų.

Žymos: , , , ,

Arita-yaki japoniško porceliano gimtinė

Arita-yaki japoniško porceliano gimtinė

Arita-yaki jap. k. 有田焼 vadinama japoniška keramika kuri kildinama iš Arita miesto apylinkių, Hizen provincijoje (šiais laikais Saga ir Nagasaki prefektūros), Kyushu saloje. Arita-yaki taip pat yra seniausias japoniškas porcelianas kuriam jau daugiau nei 400 metų.

Keramikos istorijos tyrinėtojai Arita-yaki tėvu įvardina Yi Sam-pyeong keramiką, kuris 1616 metais į tekančios saulės šalį atvyko iš Korėjos pusiasalio. Yi Arita apylinkėse atrado balto molio klodus kurie leido jam iškepti pirmuosius porceliano indus Japonijoje.

Baltas arbatinukas 1

Nors porceliano gamybos technologija atkeliavo iš Korėjos, ji sietina su Kinijos keramikos mokykla. Visgi japonai kaip ir kitose srityse įsisavinę technologijos pagrindus ėmėsi tobulinti gamybos procesus remdamiesi įprastiniu klaidų ir bandymų metodu. Net ir šiais laikais nuolatinis tobulėjimas verslo pasaulyje pirmiausiai sietinas su japoniška kaizen koncepcija.

Pradžioje japoniško porceliano gamybos apimtys buvo labai ribotos, visa produkcija buvo skirta tik vietinės rinkos poreikiams patenkinti. Tačiau vietiniai keramikai užčiuopę aukso gyslą tobulėjo labai greitai ir jau po kelių dešimtmečių, 1653 metais, Olandų Rytų Indijos bendrovė pradėjo Arita porceliano eksportą į Europą. Pirmieji Europos rinkai skirti japoniško porceliano gaminiai pasižymėjo vakarietiškomis formomis bei Kinijai būdingomis dekoracijomis.

Baltas arbatinukas 5

Arita-yaki gaminiai, dar žinomi kaip imari-yaki (Imari didžiausias to meto Kyushyu salos uostas iš kurio išplaukdavo keramikos gaminių prikrauti olandų laivai), netruko išpopuliarėti Europos kilmingųjų tarpe. XVII-XVIII a. Europoje ypač vertinti dideli ąsočiai, dubenys, lėkštės ir vazos dekoruotos sominishiki stiliumi (baziniai mėlybos ir baltos spalvos raštai bei spalvotos dekoracijos).

Tikruoju japoniško porceliano aukso amžiumi galima vadinti XIX a. kuomet japoniška keramika labai paplito ir tapo neatsiejama to meto Europos interjerų dalimi. XX amžiaus pradžioje japonizmo banga atslūgsta, tačiau Art Nouveau dekore išlieka madingi japoniški elementai.

Nereikėtų užmiršti ir pačios Japonijos, kurioje Arita-yaki keramika atliko itin svarbų vaidmenį keisdama tradicinės visuomenės gyvenimo stilių bei grožio sampratą. Nuostabūs balti porcelianiniai bei puošniai dekoruoti indai pakeitė tradicinius medinius ar iš žemės gamintus namų apyvokos daiktus. Arita keramika būdavo dekoruojama atsižvelgiant į skirtingus metų laikus jiems būdingais simboliais. Tokiu būdu keramika praturtino meninį japonų suvokimą ir negrįžtamai pakeitė tradicinės visuomenės gyvenimo būdą.

Kitas itin svarbus aspektas yra keramikos gaminių indėlis sparčiai modernizuojamoje Japonijos ekonomikos struktūroje. Edo laikotarpiu (1603-1868) keramikos gamyba buvo grįsta meistrystės principais. Meiji era (1868-1912), pirmiausiai siejama su Japonijos modernizacija visose srityse (teisė, švietimas, ekonomika, kariuomenė ir pan.), palietė ir gana tradicinę keramikos pramonę. Meiji laikotarpiu keramika pradėta gaminti masiškai, mechanizuoti įvairūs gamybos procesai.

Baltas arbatinukas 10

XIX amžiaus antroje pusėje porcelianas tampa viena svarbiausių eksporto prekių kurios ekonominė nauda prilygo to meto Japonijos eksporto struktūroje dominavusiam variui ir šilkui.

Meiji eros metais Japonija itin daug dėmesio skyrė Japonijos produkcijos pristatymui pasauliniame kontekste. Tam puikiai pasitarnavo pirmosios tarptautinės parodos. 1862 metais Londone vykusioje pasaulinėje parodoje lankytojai galėjo susipažinti su Didžiosios Britanijos konsulo Japonijoje sero Rutherford Alcock lakuotų indų ir keramikos dirbinių kolekcija. Dalyvaudami parodose japonai siekė ne tik pristatyti savo gaminius, bet taip pat susipažinti su Europoje taikytomis keramikos gamybos technikomis. Dalyvavimas tarptautinės parodos Londone, Paryžiuje ir kt. leido išanalizuoti Europoje vyravusias madas, suprasti vartotojų skonį ir lūkesčius.

Šiandien Arita-yaki keramika išlaikiusi šimtmečių išbandymus yra vertinama tiek kaip meno  kultūros palikimas tiek ir kaip keramika puikiai tinkanti kasdieniniam naudojimui.

Žymos: , , , ,