Populiariausia žalioji arbata Japonijoje: Sencha
Sencha arbata: kas tai, kuo ypatinga ir kaip ją paruošti?
Sencha arbata – viena labiausiai Japonijoje paplitusių žaliosios arbatos rūšių, vertinama dėl gaivaus aromato, švaraus skonio ir subtilaus balanso tarp umami, natūralaus saldumo bei lengvo kartumo. Japonijos Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministerija Sencha įvardija kaip vieną reprezentatyviausių ir dažniausiai Japonijoje geriamų žaliosios arbatos rūšių.
Skirtingai nuo Matcha, kuri ruošiama iš smulkiai sumaltos arbatos, Sencha lapeliai užpilami vandeniu, o pats gėrimas nukošiamas. Ji tinka tiek kasdieniam arbatos puodeliui, tiek norintiems geriau pažinti japoniškos žaliosios arbatos pasaulį.
Sencha istorija – kaip atsirado ši japoniška žalioji arbata?
Japonijos arbatos kultūra formavosi šimtmečius, tačiau Sencha, kokią pažįstame šiandien, išpopuliarėjo gerokai vėliau nei Matcha.
Svarbus lūžis įvyko 1738 metais, kai arbatos meistras Nagatani Sōen Uji regione sukūrė naują arbatos gamybos metodą: švieži arbatos lapeliai buvo garinami, rankomis formuojami ir džiovinami. Šis vadinamasis Uji metodas tapo vienu iš pagrindų vėlesnei japoniškos žaliosios arbatos gamybai ir prisidėjo prie Sencha išpopuliarėjimo visoje Japonijoje.
Sencha ilgainiui tapo ne tik specializuotų arbatos namų produktu, bet ir kasdienės Japonijos arbatos kultūros dalimi.
Kaip gaminama Sencha arbata?
Klasikinė japoniška Sencha dažniausiai auginama atvirame lauke, kur arbatos krūmai gauna tiesioginių saulės spindulių. Tai vienas esminių skirtumų nuo Gyokuro ir Tencha, kurioms prieš derliaus nuėmimą ribojamas saulės šviesos kiekis.
Nuskinti žaliosios arbatos lapeliai gana greitai apdorojami garais. Garinimas padeda sustabdyti oksidaciją – ne fermentaciją, kaip kartais klaidingai rašoma – ir išsaugoti japoniškai žaliajai arbatai būdingą spalvą, aromatą bei skonio charakterį. Vėliau lapeliai formuojami, voliojami ir džiovinami.
Svarbiausi gamybos etapai yra:
- Auginimas. Sencha paprastai auginama neuždengtuose arbatos laukuose, todėl augalas gauna daugiau tiesioginės saulės šviesos.
- Derliaus nuėmimas. Arbatos charakteriui didelę įtaką turi derliaus laikas, regionas ir naudojama arbatmedžio veislė. Aukštos klasės arbatos gali būti skinamos itin kruopščiai, tačiau ne visa Sencha Japonijoje renkama rankomis.
- Garinimas. Švieži lapeliai apdorojami garais, kad būtų sustabdyta oksidacija.
- Formavimas ir voliojimas. Lapeliai palaipsniui formuojami ir džiovinami, kol įgauna Sencha būdingą pailgą formą.
- Rūšiavimas ir galutinis apdorojimas. Arbata paruošiama galutiniam pardavimui pagal norimą skonio ir kokybės profilį.
Asamushi, Chumushi ir Fukamushi – kuo skiriasi Sencha?
Ne visa Sencha yra vienoda. Vienas svarbiausių skirtumų yra garinimo trukmė, kuri gali labai pakeisti arbatos spalvą, aromatą ir tekstūrą. Japonijos oficialiuose arbatos šaltiniuose taip pat pabrėžiama, kad garinimo laikas reikšmingai veikia galutinį Sencha charakterį.
Asamushi Sencha garinama trumpiau. Jos lapeliai paprastai išlieka vientisesni, o skonis dažnai būna lengvesnis, skaidresnis ir subtilus.
Chumushi Sencha yra vidutinio garinimo Sencha, balansuojanti tarp lengvesnio Asamushi ir intensyvesnio Fukamushi charakterio.
Fukamushi Sencha garinama ilgiau. Ilgesnis garinimas labiau suardo lapelio struktūrą, todėl arbatos užpilas dažnai būna sodresnis, intensyvesnės žalios spalvos ir minkštesnio skonio.
Koks yra Sencha arbatos skonis?
Gerai paruošta Sencha žalioji arbata nėra tiesiog „karti žalioji arbata“.
Jos skonyje gali atsiskleisti:
- gaivios žalumos ir augalinės natos;
- subtilus umami;
- natūralus salstelėjimas;
- lengvas, malonus sutraukimas;
- švarus ir gaivus poskonis.
Galutinis skonis priklauso nuo regiono, arbatos veislės, derliaus laiko, garinimo būdo ir net nuo to, kokios temperatūros vandeniu ją paruošite.
Būtent todėl viena Sencha gali būti lengva ir gaivi, o kita – sodresnė, intensyvesnė ir labiau išreikšto umami.
Yame Sencha – arbata iš Fukuokos regiono
Mūsų siūloma Sencha siejama su Yame regionu Fukuokos prefektūroje, Japonijos Kyushu saloje. Čia veikiantis Nakayama Kichishoen arbatos gamintojas Sencha skiria svarbią savo asortimento dalį ir nurodo arbatos tradicijas puoselėjantis jau daugiau nei 160 metų.
Yamecha (八女茶) reiškia Yame regione pagamintą arbatą. Tai nėra atskira arbatos rūšis – Yame pavadinimas pirmiausia nurodo jos geografinę kilmę.
Ši kilmė mums svarbi todėl, kad pirkėjas gauna ne anoniminę „žaliąją arbatą“, o konkretaus Japonijos regiono ir gamintojo produktą.
Ar Sencha turi kofeino?
Taip. Sencha natūraliai turi kofeino, todėl jos nereikėtų pristatyti kaip arbatos be kofeino.
Kofeino kiekis puodelyje nėra vienodas – jam įtakos turi arbatos kiekis, lapeliai, vandens temperatūra ir plikymo trukmė.
Sencha taip pat natūraliai turi L-teanino ir katechinų – žaliojoje arbatoje randamų junginių, kurie plačiai tiriami moksliniuose tyrimuose. Tyrimai rodo, kad L-teanino ir kofeino derinys gali turėti poveikį dėmesiui ir pažintinėms funkcijoms, tačiau konkretaus Sencha puodelio nereikėtų pristatyti kaip gydomosios ar stresą mažinančios priemonės.
Sencha ir sveikata – ką verta žinoti?
Žalioji arbata yra katechinų, įskaitant EGCG, šaltinis, todėl jos sudėtis jau daug metų tiriama mitybos ir sveikatos kontekste. Tyrimuose nagrinėjamas galimas žaliosios arbatos vartojimo ryšys su širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais bei kitais sveikatos rodikliais. Tačiau rezultatai priklauso nuo vartojamo kiekio, arbatos sudėties ir individualių žmogaus veiksnių, todėl žaliosios arbatos nereikėtų laikyti ligų gydymo ar profilaktikos priemone.
Sencha geriausia vertinti pirmiausia kaip kokybišką japonišką gėrimą, kurio patrauklumą lemia skonis, aromatas, kultūra ir pats arbatos ruošimo ritualas.
Sencha ar Gyokuro – kuo jos skiriasi?
Sencha ir Gyokuro gaminamos iš tos pačios arbatos rūšies – Camellia sinensis – tačiau jų auginimo metodai skiriasi.
Sencha dažniausiai auginama atvirame lauke ir pasižymi gaivesniu, ryškesniu žaliosios arbatos charakteriu.
Gyokuro prieš derliaus nuėmimą tam tikrą laiką auginama ribojant tiesioginę saulės šviesą. Dėl to jos skonis paprastai būna sodresnis, saldesnis ir labiau orientuotas į umami.
Jeigu japonišką žaliąją arbatą bandote pirmą kartą, Sencha dažnai yra puikus pasirinkimas pradžiai. Jei jau mėgstate Sencha ir norite sodresnės degustacinės patirties, verta išbandyti Gyokuro.
Sencha ar Matcha?
Tai dvi labai skirtingai ruošiamos japoniškos žaliosios arbatos.
Sencha lapeliai užpilami vandeniu ir vėliau atskiriami nuo gėrimo. Matcha gaminama iš Tencha arbatos, kuri sumalama į smulkius miltelius, todėl ruošiant Matcha suvartojamas visas miltelių pavidalo arbatos produktas.
Dėl to skiriasi ne tik paruošimas, bet ir tekstūra bei skonio intensyvumas.
Kaip tinkamai paruošti Sencha arbatą?
Vandens temperatūra yra vienas svarbiausių dalykų ruošiant japonišką Sencha arbatą.
Sencha rekomenduojama ruošti maždaug 70 °C temperatūros vandeniu, nors konkrečiai arbatai galima eksperimentuoti ir maždaug 70–80 °C diapazone. Japonijos arbatos organizacijų rekomendacijose Sencha dažnai ruošiama apie 70 °C vandeniu.
Vienam puodeliui galima pradėti nuo maždaug 2 g arbatos, o skonį koreguoti pagal savo pomėgius.
Pirmam užpilui dažniausiai pakanka maždaug 1 minutės. Jeigu arbata pasirodo per karti, kitą kartą naudokite vėsesnį vandenį arba trumpinkite plikymo laiką. Jei norisi sodresnio skonio – galima šiek tiek didinti arbatos kiekį.
Sencha tradiciškai patogu ruošti japoniškame kyusu arbatinuke, tačiau kokybišką rezultatą galima pasiekti ir naudojant kitą arbatinuką, leidžiantį lapeliams laisvai išsiskleisti.
Kodėl verta išbandyti Sencha?
Sencha puikiai atskleidžia tai, kuo žavi japoniška žalioji arbata: gaivumą, subtilų umami, švarų aromatą ir galimybę keičiant paruošimo temperatūrą atrasti vis kitokį skonį.
Ji nėra tokia intensyvi kaip Matcha ir paprastai nėra tokia sodri kaip Gyokuro, todėl yra universali japoniška arbata kasdieniam puodeliui ir labai gera pradžia norint susipažinti su Japonijos arbatos kultūra.