Mitai ir tiesos apie žaliąją arbatą: ar ji tikrai detoksikuoja, lieknina ir atjaunina?

Žalioji arbata jau seniai yra ne tik rytietiškos kultūros simbolis, bet ir šiuolaikinio sveikos gyvensenos judėjimo favoritas. Nuo Tokijo iki Londono, nuo Seulo iki Vilniaus, šis šviesiai žalias, subtilaus skonio gėrimas pelnė didžiulį populiarumą. Ne vien dėl savo skoninių savybių, bet ir dėl įspūdingo sąrašo tariamų naudų sveikatai. Ji minima grožio žurnaluose, mitybos planuose, netgi medicininiuose straipsniuose. Tačiau kartu su šia šlove atėjo ir daugybė mitų. Kartais jie kuriami rinkodaros specialistų, kartais – per lūpą perduodamų pusiau tiesų, o kartais – neteisingai interpretuotų mokslinių tyrimų. Tad kaip yra iš tiesų? Ar žalia arbata tikrai detoksikuoja, lieknina ir atjaunina? Pabandykime į šiuos klausimus atsakyti be išankstinių nuostatų ir su pagarba tiek mokslui, tiek tradicijai.

Kas yra žalioji arbata?

Žalioji arbata – tai gėrimas, gaminamas iš Camellia sinensis augalo lapų, kurie minimaliai oksiduojami perdirbimo metu. Skirtingai nei juodoji arbata, kurią fermentuojant oksidacijos procesas yra visiškai išbaigtas, žalioji arbata yra greitai kaitinama (garuose arba sausoje karštoje aplinkoje), kad oksidacija būtų sustabdyta. Būtent tai padeda išsaugoti daugiau veikliųjų medžiagų – ypač antioksidantų, vitaminų, aminorūgščių ir flavonoidų.

Žaliosios arbatos rūšių yra daugybė – nuo švelnios, šviesios ir žolelių skonio „Sencha“, iki intensyvaus, umami prisotinto „Matcha“. Japonija ir Kinija – dvi pagrindinės žaliosios arbatos tėvynės, kur šis gėrimas nėra tik kasdienė rutina – jis susijęs su filosofija, estetika, meditacija.

Ar žalioji arbata tikrai detoksikuoja?

Vienas populiariausių mitų apie žaliąją arbatą – tai jos gebėjimas „detoksikuoti“ organizmą. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška: juk žaliosios arbatos sudėtyje gausu antioksidantų, o gėrimas švelniai skatina šlapimo išsiskyrimą. Tačiau „detoksikacija“ yra itin kompleksiškas biologinis procesas, kurio pagrindą sudaro mūsų kepenys, inkstai, limfinė sistema, žarnynas ir net plaučiai. Šie organai veikia kartu tam, kad pašalintų iš organizmo kenksmingas medžiagas – tiek natūraliai susidarančias, tiek į organizmą patenkančias su maistu ar aplinka.

Reklamuojant arbatą kaip detoksikacinį gėrimą, dažnai nutylima, kad žmogaus kūnas jau turi visus reikiamus mechanizmus šiam procesui. Tačiau tai nereiškia, kad žalioji arbata – bevertė. Priešingai: jos sudėtyje esantys polifenoliai (ypač epigalokatechino galatas – EGCG) stiprina kepenų funkciją, palaiko ląstelių apsaugą nuo oksidacinio streso, kuris yra daugelio lėtinių ligų ir senėjimo proceso priežastis. Moksliniai tyrimai rodo, kad žalioji arbata gali padėti sumažinti uždegiminius procesus organizme, kurie ilgainiui kenkia ne tik imuninei sistemai, bet ir pažeidžia organus.

Taigi, nors žalia arbata „neišvalo“ organizmo kaip dulkių siurblys, ji padeda sukurti sąlygas, kuriose mūsų kūno natūralūs detoksikacijos mechanizmai gali veikti efektyviau. Tai – ne stebuklas, o išmintingas papildymas kasdienėje mityboje.

Ar žalia arbata padeda lieknėti?

Antrasis dažniausiai pasitaikantis mitas apie žaliąją arbatą – tai jos sugebėjimas padėti mesti svorį. Ir šiuo atveju yra dalelė tiesos, bet verta pažvelgti giliau.

Žaliojoje arbatoje yra tiek kofeino, tiek antioksidantų, kurie kartu gali šiek tiek padidinti energijos sąnaudas net ir ramybės būsenoje. Kofeinas skatina termogenezę – šilumos gamybą organizme, dėl kurios sunaudojama daugiau kalorijų. EGCG, savo ruožtu, padeda skatinti riebalų oksidaciją – tai procesas, kai riebalų molekulės yra skaidomos energijai gauti.

Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie vartoja žaliąją arbatą ar jos ekstraktą, dažnai patiria nedidelį, bet pastebimą riebalų masės sumažėjimą – ypač jei tai derinama su fiziniu aktyvumu. Tačiau svarbu suprasti: žalioji arbata neatstoja sveikos mitybos ar sporto. Ji veikia kaip pagalbininkė, kuri palaiko pastangas, bet jų nepakeičia.

Be to, žalioji arbata gali turėti dar vieną lieknėjimui svarbią savybę – ji padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje. Dėl to sumažėja persivalgymo tikimybė, ypač saldumynų potraukis. Kai kurie žmonės pastebi, kad geriant žaliąją arbatą tarp valgymų, sumažėja alkio jausmas ar noras užkandžiauti.

Tačiau svarbu laikytis saiko. Per didelis arbatos vartojimas – ypač ekstraktų pavidalu – gali turėti šalutinį poveikį kepenims, todėl visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju, jei galvojate apie dideles dozes ar papildus.

Ar žalioji arbata tikrai jaunina?

Trečiasis mitas – žaliosios arbatos gebėjimas „atjauninti“. Tai skamba romantiškai, bet ką tai reiškia moksliškai?

Senėjimo procesas yra nulemtas genetikos, gyvenimo būdo, aplinkos ir, žinoma, oksidacinio streso. Oksidacinis stresas – tai būsena, kai organizme yra per daug laisvųjų radikalų, kurie pažeidžia ląsteles, baltymus, DNR. Ir čia žalioji arbata tampa viena iš efektyviausių ginklų.

Joje esantys antioksidantai ne tik neutralizuoja laisvuosius radikalus, bet ir skatina ląstelių regeneraciją, mažina uždegimą. Tyrimai parodė, kad žaliosios arbatos vartojimas gali pagerinti kraujagyslių funkciją, sumažinti cholesterolio kiekį, skatinti smegenų veiklą – ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kai kuriuose eksperimentuose pastebėta netgi sumažėjusi Alzheimerio ligos rizika.

Kalbant apie odą, žalioji arbata veikia ir iš vidaus, ir iš išorės. Kosmetikoje naudojami žaliųjų arbatų ekstraktai padeda raminti sudirgusią odą, mažina aknės simptomus, o dėl antioksidacinių savybių – ir raukšlių atsiradimą. Net paprastas kompresas su atvėsinta arbata gali sumažinti paburkimą po akimis.

Žinoma, nei viena arbata nesustabdys laiko. Tačiau ji gali padėti jį sulėtinti – palaikydama ląstelių sveikatą, gerindama kraujotaką ir stabdydama žalingus uždegiminius procesus organizme.

Dažniausios klaidos geriant žaliąją arbatą

Nors žalioji arbata yra puikus gėrimas, daugelis žmonių daro keletą klaidų, dėl kurių prarandamos jos naudingosios savybės. Pirma, dažnai ji užpilama verdančiu vandeniu. Tai klaida, nes aukšta temperatūra sunaikina dalį subtilių antioksidantų ir suteikia kartumo. Geriausia vandens temperatūra – apie 70–80°C. Antra, žmonės ją saldina cukrumi arba geria su desertais – tokiu atveju antioksidantų poveikis mažėja, o gėrimas tampa nebe toks sveikas.

Taip pat svarbu stebėti kiekį. Nors 2–4 puodeliai žaliosios arbatos per dieną yra sveika norma, viršijus 8–10 puodelių, gali pasireikšti nemiga, nerimas ar skrandžio dirginimas. Be to, taninai žaliojoje arbatoje gali slopinti geležies pasisavinimą, todėl patariama arbatą gerti ne iš karto po valgio.

Kokia žalioji arbata geriausia?

Visos žaliosios arbatos nėra vienodos. Kokybė priklauso nuo augimo vietos, derliaus laiko, apdorojimo technologijų. Japonų žaliosios arbatos, tokios kaip „Gyokuro“, „Matcha“, „Sencha“ SENCHA žalioji japoniška arbata , dažnai pasižymi didesniu chlorofilo ir L-teanino kiekiu, kuris suteikia arbatai umami skonį ir raminantį poveikį. Kiniškos žaliosios arbatos, tokios kaip „Longjing“ ar „Biluochun“, yra švelnesnės, su riešutų ar gėlių natomis.

Renkantis arbatą, verta investuoti į birių lapelių arbatą, o ne į pigius maišelius. Biri arbata dažnai yra šviežesnė, iš aukštesnės kokybės lapų, o ne dulkių ar smulkių likučių.

Išvada

Žalioji arbata nėra stebuklingas eliksyras, kuris per naktį išspręs sveikatos problemas, tačiau ji tikrai gali būti naudinga, jei integruojama į subalansuotą gyvenimo būdą. Ji nepakeis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ar kokybiško miego, bet gali tapti švelniu, nuolatiniu palaikymu – tarsi ramus, kasdienis ritualas, primenantis apie ryšį su gamta ir savimi.

Tad jei norite ne tik gerti arbatą, bet ir pasisemti iš jos kuo daugiau naudos – rinkitės kokybišką, tinkamai paruoškite, vartokite saikingai ir su dėmesingumu. Tai bus ne tik naudinga kūnui, bet ir sielai – o tai, kaip žino senosios Rytų išmintys, yra tikroji sveikatos šerdis.