Tradicinės japoniškos žalios arbatos istorija

Žalia arbata (jap. k. vadinama riokučia (ryokucha 緑茶)) yra neatsiejama Japonijos kultūros dalis. Visame pasaulyje japoniška žalia arbata yra itin aukštai vertinama tiek paprastų vartotojų, tiek ir arbatos profesionalų bei įvairių sričių mokslininkų ne tik dėl savo skonio, aromato, natūralios sodriai žalios spalvos, bet ir šioje arbatoje esančių daugybės žmogaus organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Žalia arbata yra tikriausias sveikatos šaltinis.

Žalia arbata dažnai yra vadinama tiesiog „japoniška arbata“ (jap. k. nihoncha 日本茶), nors istoriškai ji pradėta auginti Kinijoje Song dinastijos laikais. Žalia arbata, kaip ir daugelis kitų kultūros, maisto raciono ir pan. elementų, į Japoniją atkeliavo iš Kinijos. XII amžiuje pirmąją žalią arbatą į Japoniją atvežė budistų dvasininkas Myoan Eisai (jap. k. 明菴栄西) ir pristatė ją Zen Budizmo Rinzai mokyklos dvasininkams bei pasekėjams. Tuo metu žalia arbata vertinta kaip vaistai ir buvo prieinama tik kilmingiesiems. Įdomu pastebėti ir tai, jog siekdami pajusti tikrąjį nušvitimą, zen budizmo vienuoliai, atlikdami meditaciją zazen, kaip pagalbinę priemonę, padedančią sužadinti ir išryškinti visus penkis jausminius pojūčius, vartojo žalią arbatą. Dėl šios priežasties Japonijoje istoriškai yra išlikęs ypatingai glaudus tarpusavio ryšys tarp žalios arbatos ir zen filosofijos.Turbūt daugelis iš jūsų esate girdėję apie paslaptingąją žalios arbatos ceremoniją, kuri yra geriausias to pavyzdys.

Pačioje pradžioje žalioji arbata, dar kitaip vadinama Sencha būdavo paruošiama labai paprastai. Žalios arbatos lapeliai būdavo tiesiog verdami vandenyje. Kitas paruošimo būdas yra siejamas su arbatos ceremonijai naudojamų žalios arbatos miltelių macha paruošimu. Išdžiovinti arbatos lapai būdavo sutrinami akmeniu ir taip gaunami žalios arbatos milteliai macha.

Kaip ir minėta anksčiau, prieš 900 metų žalia arbata galėjo mėgautis tik išrinktieji – Japonijos visuomenės kilmingieji arba ypatingai turtingi japonai. Žalia arbata vartota nuovargiui pašalinti, padėti organizmui atsistatyti bei kaip gyvybingumo šaltinis. Vėliau, tobulėjant žalios arbatos auginimo ir paruošimo technologijoms, šis sveikatos šaltinis tapo prieinamas kareivių, vadinamų bushi (jap. k. 武士), klasės atstovams. Dar vėliau žalioji arbata netruko paplisti ir paprastų japonų tarpe. Šiuolaikiniame žalios arbatos paruošimo procese yra pasitelkiami arbatos garinimo ir minkymo gamybiniai procesai, todėl arbatos nereikia virinti kaip prieš 900 metų. Pakanka sudžiovintus arbatos lapelius užpilti karštu vandeniu ir Jūs galite mėgautis nuostabiu gamtos dovanojamu skoniu.

Pati žalioji arbata Japonijoje pradėta auginti prieš 900 metų Kyushu saloje. Sakoma, kad pirmaisiais žalios arbatos medžiais buvo apsodinta visa Sefuri kalno (aukštis 1055 metrai) papėdė.

Šiuo metu žalia arbata yra auginama ne tik Japonijoje, bet ir Kinijoje, Indonezijoje bei Vietname, tačiau japoniška žalia arbata yra išskirtinė savo kokybe bei maistinėmis savybėmis. Beje, tarp visų pasaulyje suvartojamų arbatų, žalia arbata šiuo metu sudaro apie 20 procentų. Kiekvieno produkto skonis itin stipriai priklauso nuo to, kokioje gamtinių sąlygų aplinkoje augo vienas ar kitas augalas. Būtent todėl labai stipriai skiriasi japoniškų ryžių, žalios arbatos ir kitų produktų skonis, lyginant su kitų šalių produkcija. Kitas svarbus aspektas yra tas, jog skiriasi Japonijoje ir kitose šalyse užaugintos žalios arbatos paruošimo bei pats gamybos procesas. Atsižvelgdami į šias aplinkybes savo klientams norime pasiūlyti išskirtinę japonišką žalią arbatą.